- vienlikis
- 1 víenlikis (neol.) sm. (1) KŽ, vienlykis LKKVIII205 vienaskaita: Yra teip pat žodžiai, kurie vienlykė[je] tesakos S.Dauk. Balsas ilsis ant pirmosios silabos kaip ir nominative vienlikio A1884,211.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.